Vargonininkai

Bernardas Vasiliauskas (1938-2022)

Bernardas Vasiliauskas gimė 1938 m. balandžio 28 d. Kaune, muzikų Onos Meliešytės-Vasiliauskienės ir Leonardo Vasiliausko šeimoje. Mirė 2022 m. vasario 21 d. Vilniuje. 1945-1948 m. B.Vasiliauskas mokėsi Kauno 10-ojoje pradžios mokykloje, 1949-1951 m. - Vilniaus I-ojoje Berniukų gimnazijoje, 1951-1956 m. - Vilniaus 10-metėje muzikos mokykloje. Dar vaikystėje tėvas, Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro pirmasis trombonininkas, nusivesdavo sūnų į repeticijas, spektaklius. Būdamas šešiolikos, B.Vasiliauskas debiutavo kaip orkestro artistas. Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestre jis grojo 1954-1966 m.: elektrine fisharmonija atliko vargonų partijas Ch.Gounod operose “Faustas”, “Romeo ir Džuljeta”, G.Puccini operoje “Toska” ir kt., buvo teatro koncertmeisteriu. 1961 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) B.Vasiliauskas baigė fortepijono specialybę (prof. Olgos Šteinberg klasę), 1966 m. - vargonų specialybę (prof. Leopoldo Digrio klasę). 1961-1965 m. jis buvo šios konservatorijos koncertmeisteriu, 1965-1977 m. - dėstytoju, 1995-2007 m. - LMTA bažnytinio vargonavimo praktikos vadovu. 1968 m. Vilniuje įvyko pirmasis Sovietų Sąjungoje vargonininkų konkursas - M.K.Čiurlionio vargonininkų konkursas. Šiame konkurse B.Vasiliauskas tapo I premijos laureatu. Pirmąjį viešą vargonų muzikos koncertą B.Vasiliauskas sugrojo 1963 m. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (tuometinėje Paveikslų galerijoje). Iš viso B.Vasiliauskas surengė virš 3000 koncertų solo ir su įvairiais solistais, chorais, orkestrais, paruošė ir atliko teminius ciklus “XX amžiaus vargonų muzika”, “Koncertai vargonams ir orkestrui”, “Lietuvių vargonų muzika” ir kt. Su koncertinėmis programomis aplankyta daugelis Europos šalių (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Didžioji Britanija, Ispanija, Italija, Norvegija, Lenkija, Čekija, Rusija, Izraelis), buvusios Sovietų Sąjungos šalys, JAV ir Kanada. B.Vasiliausko scenos partneriai: sopranai G.Apanavičiūtė, E.Čiudakova, G.Kaukaitė, A.Krikščiūnaitė, I.Milkevičiūtė, mecosopranai B.Almonaitytė, N.Ambrazaitytė, tenorai V.Adamkevičius, E.Kaniava, V.Noreika, bosai V.Daunoras, A.Kučingis, V.Prudnikovas; instrumentalistai A.Budrys, J.Fledžinskas, K.Kalinauskaitė, R.Katilius, D.Katkus, A.Livontas, P.Radzevičius, A.Vizgirda, P.Vyšniauskas; chorai “Aidas”, “Aukuras”, “Ąžuoliukas”, “Dagilėlis”, Kauno valstybinis, “Liepaitės”, “Polifonija”, “Sakalas”, “Varpas”; dirigentai J.Aleksa, J.Domarkas, M.Dvarionaitė, B.Dvarionas, R.Geniušas, V.Miškinis, Ch.Potašinskas, G.Rinkevičius, S.Sondeckis, V.Viržonis ir kt. B.Vasiliausko koncertiniame repertuare - apie 450 įvairių epochų vargoninių kūrinių. Svarią vietą repertuare užima lietuvių autorių kūryba. Jis suredagavo ir pirmasis atliko kompozitorių V.Bagdono, A.Bražinsko, K.Brundzaitės, J.Juozapaičio, J.Karoso, K.Kavecko, G.Kuprevičiaus, T.Makačino, V.Miškinio, A.Račiūno, S.Vainiūno, K.Vasiliauskaitės, R.Žigaičio kūrinius vargonams. K.Brundzaitė dedikavo B.Vasiliauskui kūrinį vargonams ir orkestrui “Dialogai” (1970), G.Kuprevičius - Sonatą vargonams Nr. 1 (1968), Sonatą vargonams Nr. 3 “Borobudur” (1976), Koncertą Nr. 1 smuikui ir vargonams (1971, dedikacija A.Livontui ir B.Vasiliauskui), K.Vasiliauskaitė - Sonatą dvejiems vargonams (1988, dedikacija B.Vasiliauskui ir V.Prekerytei). 1988 m. B. Vasiliauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto vardas. 1977-2002 m. B.Vasiliauskas buvo Respublikinio kultūros paminklų restauravimo tresto vargonų dirbtuvių (nuo 1993 m. UAB “Vilniaus vargonų dirbtuvė”) restauratoriumi-intonuotoju. Intonavo restauruotus ir rekonstruotus vargonus Vilniuje, Kaune, Šiluvoje, Kėdainiuose, Tytuvėnuose, Šešuolėliuose, Panevėžyje, Peterhofe, Maskvoje, naujai pastatytus vargonus Vilniuje, Kaune, Kernavėje, Nidoje ir kt. Iš viso Maestro dirbo prie daugiau nei 50-ies įvairaus dydžio koncertinių ir bažnytinių vargonų. Vilniaus Arkikatedrą grąžinus tikintiesiems, Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko kvietimu nuo 1989 m. B.Vasiliauskas tapo Arkikatedros bazilikos vargonininku. Kartu su Arkikatedros Didžiuoju, Jaunimo ir Parapijos chorais B.Vasiliauskas dalyvavo susitikime su Popiežiumi Jonu Pauliumi II Lomžos katedroje (1991), pasirodė Paryžiaus Dievo Motinos katedroje (1992), Vokietijos katalikų dienose Karlsruheje (1992), vargonavo šv. Mišių, kurias aukojo Popiežius Jonas Paulius II Vilniaus Vingio parke, metu (1993), audiencijos pas Popiežių Joną Paulių II metu Romos Šv. Petro bazilikoje (1996), muzikavo Barselonos, Madrido ir Toledo katedrose (visi 1998), Rygos katedroje ir Šv. Petro bažnyčioje (2003 ir 2007), senosiose lietuvių etninėse žemėse - dabartinėse Baltarusijos, Lenkijos, Kaliningrado srities teritorijose - Gervėčiuose (2000), Tilžėje (naujos katalikų bažnyčios pašventinimo iškilmėse, 2002) Tolminkiemyje, Karaliaučiuje), taip pat įvairiose religinėse šventėse ir pamaldose Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Šiluvos, Varnių, Utenos, Kaišiadorių, Anykščių, Biržų, Vabalninko, Šakių, Švenčionių, Vilkaviškio, Druskininkų, Kėdainių, Telšių, Lentvario, Obelių, Tytuvėnų, Salako ir kt. bažnyčiose. Pastaruosius dešimtmečius būtent Maestro Bernardo Vasiliausko vargonavimą Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje visa Lietuva girdėjo per masinės informacijos kanalus visų didžiųjų Valstybinių ir religinių švenčių metu. Per nepilnus 30 metų su Vilniaus Arkikatedros muzikiniais kolektyvais B.Vasiliauskas įvairiomis progomis surengė apie 2000 sakralinės ir liturginės muzikos pasirodymų. 1995 m. B.Vasiliauskas buvo tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso žiuri nariu; 2004, 2005, 2007, 2010 m. - J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso žiuri nariu; 2014 m. - J.Žuko konkurso bažnyčių vargonininkams žiuri pirmininku. Nuo 2005 m. B.Vasiliauskas buvo Lietuvos muzikų sąjungos narys, nuo 2007 m. - Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys. 2013-aisias B.Vasiliauskas buvo įvertintas LR Kultūros ministerijos garbės ženklu “Nešk savo šviesą ir tikėk” bei Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo statulėle “už vargonų gausmą virš Vilniaus”. Bernardas Vasiliauskas palaidotas Antakalnio kapinėse.